LIAUDIES BALSAS IR LYTIS INTERNETE
Apie tekstų, spausdinamų internete komentavimą kaip šiuolaikinį folklorą ir apie lyties traktavimą šioje totalaus anonimiškumo ir fiktyvių identitetų terpėje


Fenomeną, apie kurį čia kalbėsiu priskirčiau greičiau masinei, o ne populiariąjai kultūrai, nors šios dvi sferos gerokai persipina viena su kita. Populiarioji kultūra – tai, kaip žinia, kultūra, institucijų sukurta masėms vartoti. O aš čia kalbėsiu apie tam tikrą pačių masių, t.y. liaudies kultūros pasireiškimą, šiuolaikinį folklorą.

Mano tekstai spausdinami atskira skiltimi daugeliui žinomoje interneto žinių svetainėje www.omni.lt. Rašau savo vardu apie tai, kas vyksta aplinkui mane, tačiau ne visai iš savo požiūrio taško. Tiksliau sakant, mano vardu naudojasi herojė, turinti ne tik mano, bet ir kitų žmonių bei apibendrintų bruožų; ir ji tam tikru būdu reaguoja į pasaulį aplink, o tiksliau į užsienietės gyvenimą Londone. Būtent jos akimis žiūrėdama aprašinėju įvairius populiariosios kultūros reiškinius, nacionalinio charakterio bruožus ir panašius dalykus.

Tokios laikraštinio tipo interneto svetainės o taip pat laikraščiai, perkelti į virtualų elektroninį formatą, pagimdė, mano manymu, visiškai naują virtualios komunikacijos formą – straipsnių ir tekstų internete komentavimą. (Čia, beje, nekalbėsiu apie vadinamąsias pokalbių svetaines, kurios skirtos vient tik masinio vartotojo pokalbiams tarpusavyje, nes tai atskiras reiškinys, ir jo beveik visiškai nepažįstu.)

Aš nežinau, kieno tai buvo geniali idėja, bet greičiausiai pats interneto pobūdis - iš vienos pusės visuotinio prieinamumo ir, iš kitos pusės, visiško anonimiškumo - nulėmė šito reiškinio atsiradimą. Bet vis dėlto tai yra nauja, niekad anksčiau neturėta galimybė masėms pasisakyti; bei tiems, kurie faktiškai kuria populiariąją kultūrą, išgirsti kažkokią tiesioginę, spontanišką, nors ir anoniminę, nuomonę. Kiek ta nuomonė prasminga, svari, efektyvi ar įdomi, čia jau kitas klausimas (dažniausiai nei prasminga, nei įdomi, nei efektyvi, o tiesiog kvaila ir agresyvi), bet ji egzistuoja dabar jau ir rašytinėje bei kitiems masiškai prieinamoje formoje (nors ir neišliekančioje-virtualioje, be to, cenzūruotoje – nors tik keiksmažodžių atžvilgiu), o ne tik oralinėje-šnekamojoje, t.y. draugų rate prie bokalo ar taurelės, kaip senais laikais. Taigi šitie pasisakymai, mano nuomone, yra reišmingi tuo, kad, daugiau ar mažiau bet vis dėlto rodo tam tikrus simptomus ir tendencijas žmonių mąstyme.

Turiu pabrėžti, kad čia negaliu pasiremti kokiais nors rimto ir metodiško šio reiškino tyrimo duomenimis, ir negaliu pasakyti, kad pati esu išsamiai ir metodiškai jį ištyrusi – čia greičiau yra tik paraiška tokiam tyrimui - todėl grįšiu vėl prie savęs ir tiesiog pateiksiu jums keletą masinio interneto vartotojo reakcijos daugiausia į mano internetinius esė pavyzdžių. Žinoma, negalima pagrįstai tvirtinti, kad omni.lt “gatvės tekstų” , kur yra ir mano skiltis, skaitytojai, o tuo labiau tie, kurie komentuoja, atstovauja visus įmanomus visuomenės sluoksnius, tačiau vis dėlto tai yra vienas iš masinio populiariosisos kultūros vartotojo porūšių – o mes kaip tik apie jį, be kitų dalykų, čia ir kalbame.

Čia taip pat nesigilinsiu į tai, kad komentuotojams rašytojų, žurnalistų ar kritikų tekstai iš tiesų yra tik pretekstas išlieti savo pyktį, kompleksus ir pan. (nes kartais straipsnio visai ir neperskaito, arba perskaito tik probėgšmais, ir šiek tiek apie jį užsiminę, paskui pradeda ginčytis tarpusavyje – kartais visai apie ką kita), bei galimybė pademonstruoti tai, kad apie viską žino “daug geriau”.
Čia apsiribosiu tik lyties klausimais.

Internete, kur viename puslapyje beveik kiekvieną dieną gaunu tokio turinio elektroninio pašto žinutes: ‘pukyte, enlarge your manhood safely and painlessly “ (pukyte, padidink savo vyriškuimą saugiai ir be skausmo), kitame puslapyje nuolat esu atakuojama vien dėl to, kad esu moteris.

Aišku, pirmasis atvejis iš dalies yra sutapimas ir atsitiktinumas. Kaip žinia, tik labai nedaugelyje lotyniškais (tai yra vakariečiams suprantamais) rašmenimis rašomų arba transkribuojamų pavardžių savaime atsispindi lytis, čia jau nekalbu apie šeimyninę padėtį, ir todėl spamo siuntėjai šito nežino ir nesitiki. Jie taiko į visus iš eilės – gal pataikys į ką reikia, ir tarp lyčių jokio skirtumo nedaro, nes neturi tam jokio pagrindo. (Be to, ne daug kas vartoja savo pavardę elektroninio pašto adrese.)

Tačiau antruoju atveju, komentuotojai, kurie atsiliepia į mano tekstus internete, yra lietuviai ir iš mano pavardės gali spręsti, kad aš moteris, ir dar be to, jų nuomone, netekėjusi, ir vadinasi, jų nuomone - už tai ačiū labai - dažniau esu dar jauna ir nepatyrusi, negu kad jau beviltiška senmergė. Bet kuo paremtas jų įsitikinimas, kad tai tikrai yra mano pavardė? Kad, jeigu aš rašau internete pasivadinusi Pukyte, tai esu jauna mergaitė, o ne, pavyzdžiui, pusamžis vyriškis? Ko gero vien tik priesagos –ytė dėka susilaukiu tokių “malonybinių” kreipimųsi iš savo skaitytojų:

Tai ka, Pukyte, vis i Lietuva traukia, kad lietuviskai rasineji? O gal tu, vaikeli, verciau gauk angliska pasa, ismok rasyti angliskai ir tapk normalia anglu zurnaliste?

Suprasčiau, jeigu jie kreiptųsi į mano rašinių heroję - nes ji tikrai yra moteris - bet ne, jie visuomet atakuoja mane asmeniškai, kaip autorę. Pavyzdžiui:

Je | 2004.05.21 12:14 |
Paskaiciau strapsni ir pabandziau isivaizduoti Autore: lasinukus ir balta misraine megstancia, bet vienisa pusiauprofesionalia sokejele:-) Idomus vaizdelis gavosi. Vienzo, linkiu Autorei gero, juodbruvai usuoto ukrainietisko kui..., pardon, sokiu partnerio:)


Tuo tarpu patys komentuotojai niekada nesivadina tikraisiais savo vardais ir pavardėmis, o ir jų slapyvardžiai retai atspindi jų arba apskritai lytį. Bet tokie personažai, kaip XXL, Je, Jo, AB, CD, cool ir pan. daro lytimi ir lyties stereotipais pagrįstus, ir dažiausiai aišku seksistinius pareiškimus. Pavyzdžiui, kažkas pasivadinęs ar pasivadinusi lyga rašo tokį atsiliepimą į mano esė:

lyga | 2004.05.04 08:28 |
ka ta vista cia nesamones pliauskia geriau tegul eina kiausiniu peret .

Žinoma, sprendžiant iš teksto, tai greičiau vyriškos nei moteriškos giminės atstovas, tačiau šimtu procentų šito tvirtinti negalime.
Be abejo, interneto viešumas yra labai sąlygiškas, ir jo anonimiškumo bei minimalios cenzūros dėka jame gali būti visko, bet iš to kaip tik ir galima tiesiogiai spręsti, apie masinės publikos, ar bent jau jos dalies, mąstymo pobūdį.

Štai kad ir pavyzdžiui toks pasisakymas, pasirodęs po mano straipsnio apie lietuviškos fotografijos parodą Briuselyje ir apie mūsų atstovų Europarlamente (tame tarpe vertėjų) – o ne menininkų - nesugebėjimą kalbėti užsienio kalba:

durun | 2004.05.16 02:03 |
Vargas VU filologei - ji taip kencia del to netaisyklingo pusiausventos anglu kalbos vartojimo, kadnet netyycia azumirse esme. Taigi, mes apie fotografija, katyte. Patikek, pasaulyje daugybe ispanu, prancuzu, italu, meksikieciu ir tt menininku, kurie kalba SIAUBINGA, lauzyta, darkyta anglu kalba. Ir kas is to? nagi nieko. Niekam tas neidoomu... Isskyrus katytes is filologijos fakulteto, taip ir nesugebancias uzciuopti esmes. Meno jega ir potencija gludi ne anglu kalboje. Mes ja tiesiog naudojames kaip visiems prieinama, nebrangia, tinkama kiekvienam beveik nykuoliui priemone. Tik tiek. Atsipalaiduok...

Čia turiu pažymėti, kad aš jokia prasme nesu iš filologijos fakulteto, ir apskritai su VU ir jo fakultetais neturiu nieko bendra. Aš esu dailininkė ir šiuo metu studijuoju fotografiją, apie kurią šis komentatorius kaip tik ir sakosi išmanąs daug geriau negu aš. Be to, jis visiškai neabejoja ne tik dėl mano lyties ir amžiaus grupės, bet ir dėl mano profesijos ar užsiėmimo. Kokiu pagrindu? Čia man taip pat šiek tiek neaišku, ar žmogus daro prielaidą, jog aš filologė dėl to, kad rašau apie anglų kalbos vartojimą, ar naudoja ‘VU filologę’ vien tik perkeltine prasme, kaip seniai ir gerai žinomą netiesiogiai seksistinį stereotipą. Betkokiu atveju, vartoja šį stereotipą sąmoningai. Tačiau įtaria, kad jo vieno gali būti negana pakankamai įžeisti ir pažeminti, todėl stiprumo dėlei prideda dar vieną stereotipą, ir aš tampu “katyte iš filologijos fakulteto”.

Gaunu ir daugiau tokių atsiliepimų, niekinančių neva mano ir neva moterišką siuvėjos profesiją, pavydžiui:

jo... | 2004.04.30 11:42 |
Matyt, nieks neprastume Pukytes su pagalvytem i urma, tai dabar nuoskaudas lieja:)


O štai toks pasisakymas, manyčiau, skirtas man irgi būtent kaip moteriai, kad, kaip sakoma “žinočiau savo vietą”:

T.W. | 2004.05.21 12:29 |
Na, suprantamas damos noras "ishsishokti" ir atsidurti demesio centre, bet mieloji, jeigu neturite idomios temos, tai kam tada apskritai rasote? Tik tam, kad viesai paskelbti savo pavarde ir pasijusti zinomai? Tikriausiai ir "atsiliepimus" rasote pati (be abejo, tik teigiamus:))

Čia ratas apsisuka, ir grįžtame beveik ten, kur pradėjome, nes esu kaltinama tuo, kuo pati pradžioje apkaltintojau savo tekstų komentuotojus.


Paskaičiusi dviejų kitų merginų tekstus tame pačiame skyriuje, tų rašinių komentaruose tokių seksistinių pasisakymų neaptikau. Vadinasi, tokius skaitytojų komentarus lemia ne vien mano hipotetinė lytis, ne vien tai kad rašau, bet ir kažkas pačiuose mano tekstuose. Kas? Kitų mano minėtų merginų rašiniai buvo arba gana objektyvūs kelionių aprašymai, arba, atvirkščiai, gana intymūs pasakojimai apie vaikinus, buvusias meilės istorijas ir panašiai, ko mano rašiniuose beveik nėra. Taip pat žinau, kad moterys, rašančios apie lyčių lygybės ir apskritai feministines problemas, susilaukia dar aštresnių ir dar atviriau įžeidžiančių komentarų, tačiau aš šių temų tiesiogiai nenagrinėju. Jeigu sutinkame su prielaida, kad mano straipsnių autorė vis dėlto yra moteris, kas gi tuosestraipsniuose taip erzina tam tikrą skaitytojų dalį? (Apie gausius mano rašinių gerbėjus šiuo atveju nekalbu.) Asmeniškumas? Tačiau ne konvencinis vyro ir moters santykiais paremtas asmeniškumas, kurio apstu mano minėtuose kitos merginos rašiniuose - nes daug kam juk patinka tokios pikantiškos detalės - bet būtent lyties stereotipais nepaiškinamas, arba galbūt kažkoks androginiškas asmeniškumas. Juos erzina tai, kad “mergaitė” drįsta turėti asmeninę bei kritinę nuomonę ne vien apie “moteriškus reikalus”.


2005

back