Monument and Censorship
[scroll down for English]
Paminklas ir cenzūra (Pašalinti ar palikti). Petro Cvirkos atvejis
Parodinė erdvė VITRINA&Bench, Kauno g. 36, Vilnius
Atidarymas ir atvira diskusija 2019 m. lapkričio 12 d. 18 val.
Kurtatorė Paulina Pukytė
Petro Cvirkos paminklo perdirbimo projektų autoriai: Dainius Dirgėla, Dainius Liškevičius, Liudas Parulskis, Paulina Pukytė, Marta Vosyliūtė
Sinopsis
Dešinieji: Pašalinti paminklą iš viešosios erdvės.
Kairieji: Palikti paminklą viešojoje erdvėje.
Nukentėjusieji nuo režimo: Paminklas žeidžia mūsų jausmus.
Miestiečiai: Mums reikia viešosios erdvės savo šiuolaikiniams poreikiams tenkinti.
Menininkai: Miestiečiai, pasiklausykite miestiečių kalbėjimo.
Miestiečiai: Tai nemalonu, sukelia neigiamų emocijų.
Policija: Tokį meną iš viešosios erdvės pašalinti.
Rašytojai: Buvo menininkas – paminklą palikti.
Istorikai: Buvo funkcionierius / kolaboravo – paminklą pašalinti.
Menininkai: Mes ieškome trečiojo kelio, kad šis paminklas ir liktų, ir veiktų: atliktų savo paminklinę funkciją.
Funkcionieriai: Jūs, menininkai, turite savo galerijas, ten meną ir darykite, o į viešąsias erdves nelįskite, palikite jas mums.
Paminklo giminės: Jūs, menininkai, žeidžiate mūsų garbę ir orumą, sukeliate neigiamų emocijų.
Advokatai: Tokį meną iš viešosios erdvės (žiniasklaidos) pašalinti.
Žiniasklaida: Gerai.
Ištrauka
– „Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 str. visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, skleisti informaciją, kurioje tyčiojamasi ir niekinama.“
– „To paties įstatymo 22 str. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties atveju.“
– Ar pats paminklo kaip konkretaus asmens realistinio atvaizdo egzistavimo viešojoje erdvėje faktas „saugo ir gerbia žmogaus teisę į privatumą mirties atveju“?
– Ar nesame pakankamai subrendę, kad negalėtume patys „suvirškinti“ plastinio sovietmečio palikimo vizualios meno kalbos priemonėmis, mūsų okupacijos istoriją menantį paminklą ne pašalinant, o rekontekstualizuojant, paverčiant amžinu klausimu apie kūrėjo laisvę ir sąžinę (ir jų kainą) ar priminimu apie tai, kaip politiniai-ideologiniai veikėjai manipuliuoja ir pasinaudoja menininkais?
– Ar tokias menines idėjas galima laikyti tyčiojimusi ir niekinimu, „informacija, įžeidžiančia žmogų, žeminančia jo garbę ir orumą“?
– Ar asmenų, aktyviai veikusių ir išaukštintų okupacinio režimo metais, giminės turi moralinį pagrindą reikalauti cenzūros, kai paminklai tiems veikėjams tampa karikatūrų arba konceptualių meninių projektų objektais?
– Ar šie projektai tikrai peržengia ribas ir ar ribų peržengimas nėra šiuolaikinio meno uždavinys?
– Ar galima ką nors daryti su mums priešiškos ideologijos paminklais, neišreiškiant nepagarbos asmeniui, autoriniam kūriniui ir pačiai paminklo idėjai ir ar šiandien turėtume turėti tokių skrupulų būtent šio ir/arba apskritai visų imperinės-totalitarinės kilmės paminklų atžvilgiu?
– Ar paminklas gali tapti antipaminklu, ir jei taip, ar mums reikia antipaminklo būtent rašytojui?
– Ar meno ir žiniasklaidos cenzūravimas nėra grįžimas į situaciją, kurioje Petrui Cvirkai ir buvo pastatytas paminklas?
Pašalinti projektai
Liudas Parulskis
Lazerinis persekiotojas. 2019. Intervencijos projektas
Laser Persecutor. 2019. Intervention project
Paulina Pukytė
Balta drobulė. 2019. Intervencijos projektas
White Shroud. 2019. Intervention project 
Paulina Pukyte
Druskos stulpas. 2019. Intervencijos projektas
A Pillar of Salt. 2019. Intervention project
Dainius Liškevičius
ABC / paminklo kinetinė transformacija. 2019. Intervencijos projektas
ABC / Kinetic Transformation of a Monument. 2019. Intervention project 
Marta Vosyliūtė
CVirka ir CVirkienė. 2019. Intervencijos projektas
CVirka and CVirkienė. 2019. Intervention project (Cvirka’s monument covered with his wife’s paintings)
Dainius Dirgėla
Paminklo rekontekstualizavimas. 2019. Dekonstravimo projektas
Re-contextualisation of Petras Cvirka. 2019. Deconstruction project
Monument and Censorship (To Remove or Not To Remove)
Exhibition of Petras Cvirka Monument Case curated by Paulina Pukytė
Exhibition space VITRINE&Bench, Kauno g. 36, Vilnius
November-December 2019
Synopsis
The Right: Remove the monument from public space.
The Left: Leave the monument in public space.
Victims of the Soviet regime: The monument offends our feelings.
Residents of Vilnius: We need a public space that satisfies our contemporary needs.
Artists: Residents of Vilnius, listen to residents of Vilnius talking.
Residents of Vilnius: It’s not pleasant. It creates negative emotions.
Police: Remove this art from public space.
Writers: He was an artist – leave the monument.
Historians: He was a functionary/collaborator – remove the monument.
Artists: We are looking for a third way – how to make this monument function in the present without removing it.
Functionaries: You artists have your galleries where you can do whatever you like, leave the public spaces to us.
Relatives of the monument: You artists insult our honour and dignity, create negative emotions, and offend our feelings.
Lawyers: Remove this art from public space (the media).
The media: OK.
Excerpt
“It is against the law to disseminate in the media information which is offensive, defamatory, degrading and/or contemptuous.”
“Producers and/or disseminators of public information must protect and respect the human right to privacy in the event of death.”
“Does the existence of a monument as a realistic image of a person respect his/hers right to privacy after death?”
“Are we not mature enough to be able to digest our soviet heritage ourselves by means of visual art language through re-contextualisation of the monuments (visual propaganda), instead of removing them; by turning them into anti-monuments: into perpetual questions about artistic freedom and conscience of public figures, artists, intellectuals, etc., and into reminders of how the powers-that-be manipulate and take advantage of them?”
“Can such artistic ideas be regarded as contempt and defamation, as offensive and degrading?”
“Do relatives of persons who were instrumental actors (and were honoured/exalted as such) during the occupying regime have the moral ground to demand censorship today if their monuments become targets of caricature or conceptual art projects?”
“Do these projects really cross the boundaries and isn’t it the purpose of contemporary art to cross the boundaries?”
“Is it possible to intervene with a monument of a hostile ideology without being disrespectful to the person, and to it as a work of art, as well as to the idea of a monument in general, and should we even have such qualms today about monuments of an imperial-totalitarian origin?”
“Can and should a monument become an anti-monument, and do we need an anti-monument to a writer?”
“Doesn’t censorship of art and media bring us back into the times when Cvirka’s monument was erected?”