…
Poeto mirtis
BERNIUKAS: Klausykit! Girdit, kaip džiūgauja?!
Ar žinot, kas čia taip džiūgauja?
MAMA: Kas?
BERNIUKAS: Žiogai! Žiogai džiūgauja!
MAMA: Ne džiūgauja, o čirpia.
APENDICITAS
Šiame skyriuje skelbiami tekstai rasti kompiuteryje, kuris buvo aptiktas viename Londono turguje pas prekiją, turėjusį daug padėvėtų elektroninių prekių už neįtikėtinai žemas kainas. Pardavėjas dievagojosi, kad kompiuteris iki šiol priklausė jo draugui, tačiau draugui neva kompiuterio dabar jau nebereikia ir tikrai niekada nebeprireiks. Pasigilinus paaiškėjo, kad visas kompiuterio atminties turinys buvo angliškas, išskyrus šias lietuviškas pasakas. Greta aptikti ir jų angliški variantai; čia nespausdinami.
Šeimyninis gyvenimas
Mano žmona pabėgo su mūsų žąsų, todėl aš valgė mano pusbrolis su bulvėmis ir raudonųjų kopūstų, mano kaimynas mano, kad aš esu laimingas.
Gandro patarimas
Jonas ir Pranas vaikščioti per lauką ir gražus gandras skrido iš dangaus ir stovėjo priešais juos. Smalsu, jie sustojo ir spoksojo į gandras. Gandras kalbėjo jiems: „Imti visų moterų ir vaikų iš savo kaimo ir žudyti juos lauke už malūno.“ Jie ir toliau vaikščioti, ignoruojant gandras. „Taigi, – sakė Jonas, – kada jūsų sūnus pradeda kanklių pamokas?“
Ginčas
Antanas ir Jonas jau pažįsta vieni kitus 65 metų. Jie gyveno tame pačiame kaime visu šiuo metu. Šiandien jie ginčijosi. Antanas sakė, kad Jonas jam skolingas 3 žąsys. Jonas sakė, kad jis tik jam skolingas 2, nes prieš 27 metų ir 43 dienų jo žmona davė Antanui medaus stiklainį. Antanas pareiškė, kad tai negalėjo būti taip, kad jo žmona buvo šerti karves tą dieną. Bet Jonas jam priminė, kad buvo pavasaris ir ji negalėjo būti karvių ganykla, nes visada užtvindyta, tada ir karvės buvo laikomos viduje savo namuose. Antanas nesutiko ir priminė Jonas, kad jis neturėjo galimybių turėti karvės iki 16 metų. Jie tęsė apie 3 valandas, po to jų draugai Romas ir Algirdas pasiūlė išspręsti ginčą blynai mėtymo konkurse. Jonas išėjo ir išmetė savo blynai gana didelio atstumas. Antanas buvo šalia ir svaidė savo blynai su visomis savo jėgomis. Jie nuskrido per visą kaimą ir nukrito ant senoji vadinama Ona, ji mirė iš karto.
Jono burokėliai
Jonas buvo sodinti burokėliai savo mažame šalyje. Gražus būrys gervės skrido virš jo, rėkdamas. Jis pakėlė akis ir pamatė, kad jų formavimas atrodė kaip „bulvių“ žodis. Matydamas tai kaip ženklą, jis tapo neramu, kad jis sodina klaidingą daržovių. Per naktį jo plaukai tapo balti. Kitą dieną jis nusprendė iškrapštyti burokėlių sėklas ir sodinti bulves. Jis pradėjo daryti tai ir vėl gervių skrido virš jo. Jis pakėlė akis ir pamatė, kad jų formavimas atrodė žodžio „morkų“.
Kava ar arbata?
Jonas ir Pranas kalba apie morkas, tai jų mylimas tema. Aš myliu morkų kava, sako Jonas, ji verčia mane jaustis jaunesnis. Aš myliu morkų arbata, sako Pranas, nes tada galiu eiti medžioja naktį miške. Tai gali būti, sako Jonas, bet kai turiu morkų kavos, galiu pasileisti taip greitai, kaip arklys. Tai įmanoma, sako Pranas, bet kai aš gerti morkų arbatą, aš esu stiprus kaip keturi kiaulės. Bet kai aš gerti morkų kavos, sako Jonas, galiu susirasti daugiau grybų. Pranas nesutinka: kai aš gerti morkų arbata, galėčiau groti mano kanklės labiau saldžiai. Jonas sako: turiu pasakyti, aš labiausiai myliu gerti gira. Pranas sako: faktas, aš irgi labiau norėčiau gira.
Moterys
Liudas ir Romas yra aptarti moteris.
– Geriausia moteris gali virti, arti, plauti, valyti ir nustatyti namą, – sakė Romas.
– Ne, – sakė Liudas, – geriausia moteris yra tas, kuri gali skraidyti.
– Kodėl taip yra? – klausė Romas.
– Taigi ji gali pataisyti gandrų lizdų, – sakė Liudas.
Algirdo žmona
Jonas buvo pavydi savo draugui Algirdui. Algirdo žmona buvo toks stiprus kaip jautis, ir galėtų plūguoti lauką. Jono arklys buvo labai senas ir gali tik plūguoti labai lėtai, netrukus jis turėtų išeiti į pensiją. Jonas nusprendė suvilioti Algirdo žmona ir ją iš jo pavogti. Jis svyruoja šalia jos lauko, kalbasi su ja ir girs ją dėl jos stiprumo.
„Tu esi toks stiprus ir galingas Ona, – sakė jis. – Visi kaimas nustebinti tavo jėgomis, pasakyk man, kaip jūs tokia stipri?“ – jis paklausė jos. Ona nustojo veikti ir atsigręžė į jį. „Valgykite aguonas, žalčių liežuvis, burokėliai ir beržų, ir kiekvieną naktį eiti melstis į bažnyčią. Ir tai kasdien 2 savaites“, – sakė ji, įdėmiai spoksoti į jį. Jonas džiaugėsi dėl šį patarimą ir nuskubėjo namo rasti ingredientų. Koks keista mišinys, jis manė, tačiau jei veiks jam, jis gali arti tik vienas savo laukus ir nereikia jo senas arklys. Per du savaites Jonas sekė šį keistą maistą ir karštai meldėsi bažnyčioje kiekvieną naktį. Penkiolika dieną jis pabudo ryte. Jis pastebėjo, kad jo kūnas buvo rudas ir plaukuotas, jis sunkiai kyla iš lovos, jis bandė šaukti, bet jokie žodžiai neatėjo, tik arklio žvengimas.
Blynas kosmose
Tai saulėlydis, Ona ir Adela sėdi savo sode mėgautis vasaros vakarą. Keista garsas aidėjo virš juos ir kosminiu laivu skrido į juos ir svyruoti virš jų sode. Kosminis laivas buvo didelis, apvali, atrodė kaip milžinas blynas.
Ona kreipėsi į Adela ir tarė:
– Ar girdėjai, kad pusbrolio Jono žmona buvo pastebėtas lankantis viena pas pusbrolis Pranas, ir tada pusbrolis Jonas nusipirko penkias antys turguje ir davė vieną pusbrolio Petro žmonai, o ji jau pataisė pusbrolio Prano dviratį jam ir nešė šiek tiek kiaušinių pusbrolio Prano broliui, kuris jau aplankė tetos Agotos brolį Kupišky, kai dirbo pusbroliui Petro svainiui?
– Ne, – sakė Adela.
Antano žąsys
Antanas vedėsi savo žąsį į miestą, jis susitiko Jonas su savo žąsų. Jie kalbėjo apie žąsų kainą. Tai pradėjo snigti, jie pasiklydo ir galų gale rado kelio į blogąją pusę miesto, žąsys dingo, chaosas sniego. Gėrė šiek tiek nuliūdę ir karčiai Antanas ir Jonas šaukė.
Morkestras
Jonas ir Algirdas sėdėjo gimtasis kaime. „Turiu idėją uždirbti pinigus“, – sakė Jonas. „O taip, kas tai yra?“ – paklausė Algirdas. „Na, mes turime tiek daug morkos šiemet mano tvarte, turėtume padaryti morkų instrumentų orkestrą. Jei mes juos išskaptuoti ir durti skyles, mes visi galime groti juos kaime. Mes tada galime pereiti į kitų kaimų, koncertuoti ir uždirbti pinigus. Galėtume net eiti į didmiesčio Vilnių ir padaryti koncertą, ką jūs manote?“ „Tai yra puiki idėja! – sakė Algirdas. – Jūs esate genijus!“ Kitą dieną jie paprašė visus gyvenvietėje susirinkti po pietų ir repetuoti savo morkų orkestras. Ryte Jonas eiti prie karvės jo laukuose, o tada ėjo namo dėl pietų. Atvyko į namus, Jonas sakė žmonai Onai: „Mes turime valgyti greitai ir tada eiti į kaimo orkestro susitikimas.“ „Mes galime turėti susitikimą čia, – sakė Ona, – aš padariau didžiulė sriuba visiems iš visų mūsų morkų.“ Jonas buvo be žado.
Jonas nepatenkintas
Jonas buvo nepatenkintas. Jo žirgas mirė, o jo visi viščiukai buvo valgyti lapės. Ieškant paguodos, jis buvo nuvykusi melstis prie senojo ąžuolo gyvenvietės pakraštyje. Jis meldėsi ir meldė, bet nieko jam jaustis geriau. Kai pėsčiomis namo, gandras skrido iš lizdo ir kalbėjo su juo. Stebėjosi jis ir klausėsi. „Nužudyk savo artimą ir jo vaikus, tuomet jūs turite geros kloties“, – sakė gandras. Jonas suskubo namo. Jis prabudo anksti kitą dieną, nusprendžiant daryti tą baisią veiką. Jis būtų palaukti, kol saulė jau buvo nusileidusi, tada jis galėtų vykdyti savo baisią užduotį. Kadangi saulė leidžiasi, jis pradėjo jausti, kad tai buvo baisi mintis, ir jis negalėjo daryti ją. Jis puolė prie senojo ąžuolo, ir vėl meldė nušvitimą. Staiga milžiniškas zaskroniec pasirodė ir kosėjo šimtą aukso monetas. Rinkęs jas, Jonas nuskubėjo namo ir palaidojo jas savo sode. Kitą dieną gandras atskrido į sodą ir tarė: „Kodėl jūs ne sekė mano patarimo?“ „Kadangi mėnulis yra didelis, ir beržo lapų, kuriems mano arklys ir viščiukai dingo, bet mano burna žiovulys“, – sakė Jonas. Gandras dingo blykste ir niekada nebuvo vėl pasirodo.
Moteris iš Anglijos
Jonas ėjo per kaimą ir pamatė Algirdo.
– Kur tu eini? – sakė jis.
– Aš buvau surasti gražią moterį iš Anglijos, ji man kainuoja tik 1000 litrų pieno, mano karvės buvo tikrai sunku man melžimas šiais metais.
– O, aš norėčiau karvės, – sakė Jonas, – deja, turiu tik morkų lauką...
– Angliška moteris kaina 20 000 morkos, – sakė Algirdas, šypsosi.
Nuogos kiaulės
Pranas ir Antanas žiūrėjo į gyvūnus Antano tvarte. Tada jie nuėjo žiūrėti į gyvūnus Prano tvarte.
Sako, kad gyvūnai visada atrodo kaip jų savininkas, sakė Pranas. Na, sakė Antanas, galima tik palyginti, ar atrodo panašus, jei žmonės būtų nuogas. Avys ne nuogas, sakė Pranas, jie dėvi savo kailius! Ne, jos yra nuogas, nes jos nedėvi jokių drabužių, sakė Antanas. Kailiai yra jų drabužiai, sakė Pranas. Bet jūs vis tiek galite pamatyti jų intymios vietos, sakė Antanas. Ne, negalite, sakė Pranas, jos padengtas kailio! O jei žmonės nebūtų prarasti savo kailius evoliucijos kurse, tada ir jiems nebūtų reikia drabužių, pridėjo Pranas. Gerai, sakė Antanas, tada pasakykite man: ar kiaulės nuogas?
Blogas barsukas
Vieną rytą Algirdas ėjo per savo kaimą. Jis pamatė milžinišką bulvė riedėjimo žemyn keliu. Koks didelis bulvė, mano Algirdas. Staiga barsukas lėkė iš krūmų ir skersai kelio, tiesiai priešais milžinišką bulvė. Milžinas bulvė suvažinėjo barsukas. Blogas barsukas! – rėkė Algirdas.
Prognozė
Antanui ir jo žmonai Ona patiko patikrinti oro kiekvieną rytą. Kiekvieną vakarą Ona palaidoti Antano iki kaklo sode. Saulei pakilo ji išeiti į lauką patikrinti jo veido spalvą, pagal kurį ji galėtų pasakyti, kokie orai būtų tą dieną. Šis metodas dirbo kiekvieną kartą. Jie buvo labai laimingai vedęs.
Patarimas
Jonas buvo liūdna. Jo daržovių sode buvo nevaisinga ir morkos, ir bulvės. Jis buvo pasodinti, bet neatsirado, kaip jie turėtų būti. Jis nuėjo į kaime, kur gyveno Marijona. Ji turėjo stebuklingų galių ir jis tikėjosi, kad ji galėjo padėti jam. „Paimkite savo seniausia pora batų, juos supjaustome ir pabarstyti juos savo sode, rytoj jūsų daržovės pasirodys“, – sakė ji tyliai. Jonas grįžo namo ir padarė, kaip sakė ji. Kitą rytą jis bėgo į sodą, norėdamas pamatyti, jei jo brangieji daržovės pasirodė. Deja, jie nebuvo. Jis nukrito ant žemės ir pradėjo verkti. Jo ašaros bėgo ant dirvožemio ir staiga augalai pradėjo augti, bulvės ir morkos visi gausa. Jonas buvo tokia laiminga!
Kilmė
Algirdas ir Jonas aptarti maisto produktų kilmę.
A.: Kas buvo pirma, burokėliai ar bulvės?
J.: Tai yra akivaizdus.
A.: Kodėl?
J.: Bulvės, nes tai atėjo iš dangaus.
A.: Kodėl?
J.: Kadangi, kai jūs nuimti žievelės ir virti, ji tampa balta kaip danguje.
Staiga gandras skrido pro langą ir dėjo kiaušinį ant stalo.
Matai? – sakė Jonas.
Mėnulis
Antanas mato mėnulį ir skuba namo pasakyti žmonai Ona.
Jis pratrūksta į savo namelis,
o ten ant stalo yra žolės gyvatės šnypštimas,
Antanas bėga ir niekada vėl pasirodo.
P. S. Knygą jau ruošiant spaudai atsirado ir teisėtas kompiuterio savininkas.
Paaiškėjo, kad jo protėviai buvo lietuvių kilmės. Šiuos tekstus spausdinti jis leido, tačiau norėjo išlikti anonimas.